Storulio Nuotykiai | Instant Download

Jei dar neturite šios knygos namuose – nedelskite. Galbūt būtent šiandien jūsų vaikas pirmą kartą nusijuoks iš storulio nerangumo ar susimąstys, kodėl svarbu saugoti silpnesnįjį.

Lietuvių vaikų literatūroje yra kūrinių, kurie neužmirštami. Jie perduodami iš kartos į kartą, skaitomi prieš miegą, cituojami darželiuose ir mokyklose. Vienas ryškiausių tokios literatūros perlų – nuotaikingi, šilti ir nepaprastai išmintingi Storulio nuotykiai . storulio nuotykiai

Vardas „Storulis“ čia vartojamas su meile – pabrėžiant jo jaukumą, minkštumą ir saugumą. Vaikai jį dievina būtent dėl to, kad jis nėra tobulas superherojus. Jis – toks, koks yra: kartais nerangus, bet visada nuoširdus. 1. Jie moko draugystės be sąlygų Kiekviename knygos skyriuje Storulis susiduria su situacija, kurioje reikia padėti kitam. Ar tai būtų paukštelis, išvirtęs iš lizdo, ar kiškis, pasiklydęs rūke – Storulis niekada nepraeina pro šalį. Šios istorijos perteikia fundamentalią tiesą: tikras draugas yra tas, kuris ateina į pagalbą net tada, kai pačiam sunku. 2. Lavina emocinį intelektą Maži vaikai dažnai sunkiai supranta savo pačių emocijas. Pyktis, liūdesys, baimė – per Storulio patirtis šie jausmai tampa aiškesni. Kai storulis bijo tamsos arba pergyvena dėl paliktų žaislų, vaikas atpažįsta save. Knyga subtiliai rodo, kaip su tais jausmais susitvarkyti – be pamokslų, tik per gerą istoriją. 3. Kiekvienas nuotykis – maža pamoka Knyga nėra perkrauta moralo. Ji veikia kaip švelni vedlė. Pavyzdžiui, nuotykyje „Storulis ir dingęs riešutas“ drambliukas mokosi, kad pasisavinti svetimą daiktą nėra gerai, o svarbiausia – drąsiai prisipažinti klaidą. Vaikas tai įsimena ne kaip taisyklę, o kaip jausmą, kurį patyrė kartu su veikėju. Kaip skaityti „Storulio nuotykius“, kad vaikas įsimylėtų knygas? Tėvai dažnai klausia: „Mano vaikas nenori sėdėti vietoje. Kaip jį sudominti?“ Jei dar neturite šios knygos namuose – nedelskite

Šis pratimas ne tik pratęsia knygos gyvenimą, bet ir moko vaiką kūrybiškai mąstyti. Juk geriausi – tie, kuriuos išgyvename patys. Tėvų atsiliepimai: kodėl jie rekomenduoja šią knygą? Socialiniuose tinkluose ir forumuose (pvz., „Supermamos“) kone kiekviena antra rekomendacija vaikų literatūrai apima Storulį. Štai keletas citatų: „Mano dukra (3 m.) reikalauja „Storulio“ kas vakarą. Ji jau mintinai žino pirmus puslapius, bet vis tiek juokiasi iš to, kaip jis mėgina suvalgyti mėnulį, manydamas, kad tai didžiulis bananas." – Laura „Radau šią knygą savo vaikystės palėpėje. Atverčiau – ašaros rieda. Ta pati dvasia, tie patys piešiniai. Dabar skaitau savo sūnui. Tai neįkainojama." – Tomas Išvada: Storulis – daugiau nei knyga Storulio nuotykiai nėra tik pramoga prieš miegą. Tai tiltas tarp kartų, terapija vaiko baimei, draugystės vadovėlis ir geriausia investicija į mažo žmogaus širdies auginimą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vaikus traukia ekranai ir greitas turinys, storulis primena kai ką paprastą ir svarbiausia: maži žingsneliai veda į didelius atradimus. Jie perduodami iš kartos į kartą, skaitomi prieš

Ši knyga – ne tik apie mielą drambliuką. Tai kelionė į pasaulį, kuriame gėris visada randa kelią, o mažas storulis gali išspręsti didžiausias problemas. Šiame straipsnyje iš arčiau pažvelgsime, kodėl „Storulio nuotykiai“ jau dešimtmečius jaudina mažųjų skaitytojų širdis ir kaip ši knyga gali tapti geriausiu jūsų vaiko draugu. Autentiškoje lietuvių variacijoje Storulis – ne tinginys ir ne nerangus dramblys, kokį galima įsivaizduoti iš pirmo žvilgsnio. Priešingai – tai smalsus, drąsus ir labai geraširdis personažas. Jo storuliai žingsneliai aidi per pievas ir miškus, bet kiekvienas jų veda prie naujos pažinties ar nuotykio.

O jūs? Jūs tiesiog mėgausitės tuo tyliu, jaukiu momentu, kai šalia šnara knygos puslapiai, o mažas pirštukas rodo į storulio ausį ir šypsosi. Tai – tikroji tos istorijos magija. Ar turite savo mėgstamiausią „Storulio nuotykį“? Pasidalinkite komentaruose, o jei jau skaitote šią knygą savo vaikui – būtinai papasakokite, kas jam labiausiai patinka!